Psalmynas 84

₂Kokios mielos tavo buveinės,

Galybių VIEŠPATIE!

₃Trokštu ir ilgiuosi VIEŠPATIES Šventyklos kiemų;

mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.

₄Net žvirblis randa namus

ir kregždė lizdą savo jaunikliams

prie tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE,

mano Karaliau ir mano Dieve.

₅Kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose,

visada šlovindami tave giesme! Sela.

₆Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje,

kurio širdis pakeliui į Siono kalną.

₇Jie eina per Bakos slėnį,

ir slėnis tampa jiems šaltinių vieta,

tartum ankstyvieji lietūs būtų pripildę jį palaimos.

₈Eidami jie stiprėja;

jie matys Dievą Sione.

₉O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą;

klausykis, Jokūbo Dieve! Sela.

₁₀Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą,

pasižiūrėk į savo pateptojo veidą!

₁₁Juk viena diena tavo kiemuose vertesnė

už tūkstantį bet kur kitur.

Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio,

negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse.

₁₂Juk VIEŠPATS Dievas yra ir saulė, ir skydas;

jis teikia malonę ir garbę.

VIEŠPATS nešykšti nieko tiems,

kurie gyvena, dorai elgdamiesi.

₁₃Galybių VIEŠPATIE, koks laimingas žmogus,

kuris tavimi pasitiki!